Iliada ir Odisėja

Homeras ILIADA IR ODISĖJA

Kiekvienas puikus
literatūros kūrinys yra arba Iliada, arba Odisėja.

                                          -
Raymond Queneau, „Pratarmė“

Dvi iš pačių seniausių žmonijos
metaforų liudija, kad visas gyvenimas – tai kova ir kelionė. Bet
kuriame pasaulio kampelyje šiuos šedevrus skaitančiam žmogui Troja
gali reikšti jam artimą miestą, o Odisėjas – artimą
žmogų.

Apie Homerą, po senovės Graikiją
klajojusį aklą poetą, mes nežinome nieko tikro, bet prieš
atsiversdami pirmuosius jo garsiausių kūrinių puslapius būname
vienaip ar kitaip susipažinę su Iliada ir
Odisėja. Daugiau kaip du su puse tūkstantmečio
šios knygos maitina Vakarų civilizacijos vaizduotę. Dar nepradėję
sekti permainingų Achilo nuotaikų ar gėrėtis Odisėjo išradingumu ir
narsa, mes jau tikimės, kad šios dvi istorijos apie konkrečiu laiku
įvykusį karą ir konkrečioje erdvėje vykusią kelionę perteiks mums
bet kurio žmogaus kovos ar tremties patirtį.

 760–710 m. pr. Kr. hegzametru
užrašytose eilutėse atrandame iki šiol tebejaudinančias
universalias tiesas, žmogiškąsias temas: dievų ir žmonių santykį,
požiūrį į dorybę, narsą, ištikimybę, kovos
etiką.

Iliada,
pasakojančia apie Trojos apsiaustį ir žlugimą, ir
Odisėja, apdainuojančia Itakės valdovo
dešimties metų kelionę namo pas dorąją žmoną Penelopę, rėmėsi
istorikai ir filosofai, be šių knygų buvo neįsivaizduojamas
formalusis ugdymas. Niekas nedrįstų suskaičiuoti, kiek klasikinių
ir šiuolaikinių kūrinių įkvėpė šie antikiniai pasakojimai, kiek
sykių šios istorijos buvo ekranizuotos ir statytos teatrų scenose.
Ir kiek kartų dar semsis iš jų įkvėpimo, nes kiekvienas širdyje
turime savo troją ir odisėją.